Kelionė į Rygą

Pagaliau radau minutėlę laisvo laiko, kad galėčiau visiems papasakoti apie tai, ką jūs pramiegojote šį šeštadienį (taikoma ne visiems). Kaip žinote, Rolandas mus visus kvietė važiuoti į Rygą, aplankyti zoologijos sodą, vakare išsimaudyti Livu vandens parke. Iš skaudžios patirties žinau, kad Rygos zoologijos sodą pamatyti su turistine agentūra – be šansų.

Anksti ryte išvykę iš Vilniaus, prieš pietus jau stovėjome prie Rygos zoologijos sodo vartų. Savaime suprantama, pirmu taikymu pasukome link akavriumų... Juk to čia ir atvažiavome! Pamatę nediduką medinuką su užrašu „Akvarium“ mūsų jau niekas nesulaikė: nei geltona įspėjamoji juosta ant įėjimo, nei užrašas „Nedirba! Remontas“, nei prižiūrėtoja, kuri bandė mus išprašyti lauk. Rolando diplomatiška kalba ir prisistatymas, kad mes iš VAK ir atvažiavome specialiai dėl jų akvariumų, moterį paveikė ir ji maloniai leido mums apžiūrėti ekspoziciją.
O žiūrėti yra į ką: 23 akvariumai ir gana didelis terariumas. Akvariumai įvairaus dydžio (90-400 litrų), padarytos neblogos kompozicijos su šakomis, akmenimis. Kiekviename akvariume paprastai vyrauja trys, keturios augalų rušys: keletas rūšių echinodorusų, kabomba, anubijos, paviršiuje dažnai plaukioja ričija ir t.t. (Rolando nuotraukose turėtų gerai matytis). Akvariumai neuždumblėję, šiek tiek barzdos ir žaliųju siūlinių dumblių vos keliuose akvariumuose tik suteikia žavesio. Patalpos jau baigiamos remontuoti, labai jaukios, funkcionalios. Kadangi dėl remonto uždarytos lankymui, tai buvo labai patogu stebėti ir fotografuoti netrikdomą žuvų gyvenimą.

Akvariumuose laikomos tokios mums įprastos žuvytės kaip gupijos, barbusai (beje, buvo labai įdomu stebėti jų nerštą), skaliarai, neonai, vaivorykštės, ciklozomos, ancistrų porelė, auksiniai karpiai ir vienas nuo fotosesijos pasislėpti bandęs diskusas. Įspūdį paliko milžiniški astronotusai. Porelė irgi buvo atsidalinusi akvariumo dalį ir intensyviai ruošėsi nerštui. Gana noriai pozavo murena, kurios ilgis siekė apie 50 cm. Ramunei ir kitiems, kurie jaučia dideles simpatijas jūrai, būtų patikęs Rygos zoologijos sodo jūrinis akvariumas gausiai prižėlęs grybų, minkštųjų koralų (man, neišprusėlei, jie atrodė kaip parazitai, atakuojantys visą akvariumo teritoriją) ir dvi klaunų šeimos jaukiai tupinčios aktinijose. Viso eksponuojama 3 jūriniai akvariumai. Vienas, gana didelis akvariumas skirtas „doleriams“. Pats jų akvariumas man nebuvo labai įspūdingas: plastamsiniai augalai ir koralai.

Einant toliau – terariumas su kažkokios rūšies (deja, nebuvau pas gerb. A. Slučką, tai net neįsivaizduoju kokios), rodos, iguana ir itin norėjusiu pozuoti vandens baliniu vėžliuku. Jis vis sekiojo ir sekiojo paskui mus, aišku už stiklo . Daugiausia vargo Rolandui padarė didingieji dumbliašokliai. Pasidalinę akvariumą į teritorijas, jas uoliai gynė, o Rolando bandymas juos fotografuoti, mažiausiai rupėjo. Tik atsiklaupus ant kelių prieš Didinguosius – leidosi fotografuojami. Teko stebėti jų maitinimą, kovą už maistą ir teritoriją ir vandeny ir ant „kranto“. Taip atsargiai laipiodami per patiestus remontui popierius, laviruodami tarp kopėčių ir dažų kibirėlių apžiūrinėjome akvariumus gal valandą laiko! Pačiame zoologijos sode man patiko, kad gyvūnai turi žymiai daugiau laisvės negu Kauno zoologijos sode (aišku, jų finansavimas kitoks, bet…). Įspūdingai atrodė rausvi flamingai ant balto sniego, pušyse, bent 10 metrų aukštyje, sutūpę povai, nedidukės kengūros ant sniego, milžiniški begemotai savo šiltuose basenuose po stogu ir išdidus liūtas besiilsintis ant sniego kalvos papėdėje. Išdidūs kupranugariai pasitinka vos įėjus į zoologijos sodą, o netoliese, kur kas didesniame baseine, nei pas mus, plaukiojantys ruoniai.
Tačiau ir čia yra mažų narvelių, kuriuose laikomi įvairiausi fazanai, pelėdos ir kiaunių šeimos atstovai.

Tolesnėje programoje atsirado Automobilių muziejus… Vis dėlto latviai turi kuo didžiuotis: čia surinkta viena įspūdingiausių automobilių kolekcijų. Čia puikuojasi Stalino, Brežnevo, Hitlerio automobiliai. Čia ir motociklai, menantys Antrąjį pasaulinį karą, ir pirmasis gaisrininkų automobilis, primoji pasalyje degalinė, (beje priklausanti Shell) ir nesėkmingas latvių bandymas kurti Savo automobilį. Čia galima rasti patį greičiausią automobilį, pasiekusį net 365 km/h greitį, įspūdingai atrodo vienas brangiausių pasaulyje Audi automobilių ir prabangusis Lamborghini . Sovietinė nostalgija užplūsta pamačius visiems taip žinomus Žiguli, Volga, Pobeda. Ar žinojote, kad „Pobeda“ pirmasis automobilis sukurtas tuometinėje TSSR iškart po karo (pobeda – rus. „pergalė“)?

Trumpam užsukę Rygos senamiestį patikrinome, ar kareiviai, saugantys Rygos seimo rūmus, tikrai gyvi. Praėję pro vienintelę Rygoje bažnyčią, kurioje laikomos lietuviškos pamaldos, aplankėme Juodagalvių rūmus. Į Juodagalvių sąjungą kadaise susibūrė jauni, turingi ir, svarbiausia, nevedę Rygos miesto pirkliai. Jų globėjas šv. Mauricijus buvo negras, iš čia ir kilo pavadinimas „juodagalvių“. Čia reikėtų pagirti brolius latvius, nes jie sugebėjo 1999 m. atstatyti per karą sugriautus nuostabaus grožio rūmus. Gana įdomi legenda pasakojama apie Rygos šv. Petro bažnyčią, kuri kadaise buvo aukščiausia medine konstrukcija Europoje (apie 163 m.). Sakoma, kad pastačius bažnyčią, reikia nuo paties aukščiausio bažnyčios bokšto mesti žemėn taurę: į kiek šukių suduš – tiek metų ji stovės. Deja, pirmą kartą metus taurę, kaip sykis pro šalį važiavo vežimas su šienu.... Nepraėjus nė metams, į bažnyčią trenkė žaibas ir ji beveik visa sudegė. Atstačius bažnyčią miestelėnai pasirūpino, kad kai bus metama taurė, kelių kilometrų spindulių nebūtų jokio vežimo. Ir ka gi – įspūdingo aukščio bažnyčia tebestovi.

Papietavome visų lietuvių turistų pamėgtame Lido restorane. Kaip visada, Lido restoranas atrodo įspūdingai: prie įėjimo stovi didžiulė elgė, netoliese groja Kalėdų seneliai ir daugybė puikių kalėdinių kompozicijų su eglutėmis, baltosiomis meškomis, trobelės su nykštukais. Jau temstant, dideliam vaikų džiaugsmui, pasukome į Livu vandens parką Jūrmaloje. Tai įspūdingi nusileidimo takeliai, kuriuose nusileidimo greitis gali viršyti 14 km/h (rodo švieslentė). Leidžiantis tokiu greičiu net kvapą gniaužia. Tinginiauti buvo galima plaukiant „upe“, kurioje net ir be pripučiamo rato beveik nereikia irtis (neša srovė). Aš daugiausia vandens prisirijau „Karibų jūroje“. Tai didelis nuožulnus baseinas, kuriame vandens gylis tolygiai didėja nuo nuo 0,1 cm iki 1,5 m. Periodiškai sukeliamos dirbtinės bangos... Užkilusios bangos mėto ir pila vandenį iš visų pusių.

Nepakartojamas jausmas plaukioti atvirame baseine lauke, kai virš tavęs tik naktinis dangus, o šalia baseino – sniegas. Daugybė baseinų, nusileidimo takelių, baras ant vandens, masažinės lovos, pirtys ir „jakuzzi“ vonios neleido nuobodžiauti visas keturias valandas. Vėlai naktį grįžome namo, pavargę ir be galo patenkinti šia puikiai pavykusia kelione.