|
Kaunas 2006-04-01 |
|
|
2006 07 02 |
Rolandas Morkūnas
2006-04-05
Vilniaus akvariumininkų klubas balandžio pirmąją sutiko Kaune, dviejuose renginiuose.
Nuvykę į zoologijos sodą apžiūrėjome zoosodo akvariumus. Džiugu, kad ne tik šeši akvariumininkų klubo šefuojami, bet ir visi kiti akvariuminės akvariumai pilnai apgyvendinti, puikiai apželdinti ir atrodo labai gerai.
Pagaliau Kauno zoologijos sodo akvariuminė po ilgos stagnacijos per tris metus atsitiesė. Kiek teko sužinoti, CO2 sistema šiuo metu nenaudojama, vandens pratekėjimas naudojamas nereguliariai.
Toliau sekė akvaklubo organizuojamas renginys.
Nuo 12 valandos teko pabūti ir jūrinių akvariumininkų susitikime "Megoje“ prie jūrinio akvariumo. Taigi registracija į šį renginį buvo uždara ir labai griežta. Susirinko iki 30 žmonių „jūrininkų“, o taip pat prekybininkai jūrine amunicija: „Zoon“ ir „Reriz“. Šiaip liaudis linksma, šmaikšti. Kadangi susirinko tikrai didelė grupė, skilome pusiau, kad geriau apžiūrėti techninę dalį, patogiau užduoti klausimus, gauti atsakymus. Priėmė AAT firmos (Australija) darbuotojai – akvariumo priežiūros personalas. Į visus klausimus atvirai atsakinėjo, leido viską fotografuoti, čiupinėti.
Techninės patalpos ir įrengimai tikrai įspūdingi ir savo dydžiu, ir aparatūros gausa, ir automatizavimu, kompiuterizavimu... bet be žmogaus pagalbos kol kas neišsiverčiama. Čia yra viskas: visos įmanomos filtravimo rūšys, termoreguliacijos sistema, kontroleriai, kompiuterizuota matavimo aparatūra, kuri kažkam sutrikus po darbo valandų, siunčia signalą į budinčio personalo telefoną ir privaloma pribūti per 1 val. bei pradėti šalinti sutrikimo priežastis per vieną valandą bet kuriuo paros metu. Yra atskira karantinavimo akvariumų sistema su savo uždara filtravimo sistema, žuvų gydymo, paauginimo, išvedimo iš streso talpa su savo autonomine filtravimo sistema. Įspūdingi pagrindinio akvariumo nuputintojai savo dydžiu, siurbliai, vamzdynai... o taip pat naujiena Lietuvoje tokio tūrio uždarose vandens sistemose – ozonatoriai. Kodėl sakau tokio tūrio sistemose naujiena? Ogi, kad jau tris panašaus dydžio sistemas (ketvirta statoma) turi Valstybinis žuvivaisos ir žuvininkystės tyrimų centras (tik aišku, gėlus ir be ozonatorių).
Akvariumas iš vidaus valomas kasdien (sienelės ir koralai (dirbtiniai), o taip pat išorė akvariumo. Teko išgirsti iš Gerb. Enriko apie australų pasakojimą nuo kurio kaito ausys, kad visą pasaulį išmaišę, tokią nekultūrą mato pirmą kartą tik čia - Lietuvoje. Kas rytą tenka nuvalyti spjaudalus nuo akvariumo. Gėda!
Akvariumas apšvietimas – 6 halogeniniai šviestuvai po 1000W kiekvienas, bet jungiami tik du vienu metu, kitaip dumblai užgriūtų labai dideliais tempais. Kai būsite prie akvariumo "Megoje", atkreipkite dėmesį, kad centrinis langas priešais akvariumą jau uždengtas milžiniška užuolaida. Tai vis dėl per didelio saulės šviesos srauto, matyt projektuotojų apsiskaičiavimas.
Jokia cheminė filtracija (adsorberiai) nenaudojama šalinti nei N, nei P. Visa tai atliekama pigesniu keliu (kaip ir daug kur pasaulyje tokio dydžio viešuose akvariumuose, jei nėra „pratekėjimo“ tiesiai iš vandenyno) keičiant vandenį. Per 3 savaites pakeičiama 10 kubų, sunaudojama ~300kg druskos. Naudojama druska „Red Sea“, švelniai tariant, nėra pačios aukščiausios kokybės, tai atsiliepia pH nestabilumui ir prižiūrėtojų galvos skausmui. Aišku, tai susiję su kaina ir kadangi nėra gyvų koralų, žuvų „poreikius“ tokia druska kol kas tenkina. Kasdien atliekami mažiausiai 8 vandens chemijos testai.
Žuvims kasdien sušeriama 10-30 kg pašaro. Naudojamas labai įvairus, nes ir žuvys labai įvairios ir augalėdės ir plėšrūnės (planuojama - 120 rūšių !!)
Liftu pasikėlėme iki 3 aukšto ant akvariumo viršaus. Vaizdas įspūdingas išties. Prižiūrėtojai kiekvienam norėjusiam davė pašaro ir leido žuvis pamaitinti iš rankų. Vaikams emocijos, įspūdžiai neišdildomi pasiliks visam gyvenimui. Akvariumas žymiai “talpesnis” atrodo žiūrint ne per stiklą, o iš viršaus. Jei iš šono žiūrint vis kyla minčių kaip naras ten prasibrauna neužsikabinęs ir gali valyti (dėl akrilo skaidrumo per kurį vaizdas “pritraukiamas” ir rodos ranka pasiekiamas) tai žiūrint iš viršaus, matosi, kad erdvės apie “uolą” tikrai pakanka.
Po apžiūros sekė neoficialioji dalis „Katpėdėlėje“ Kur buvo aptariama tik ką matytas akvariumas, ir techninė jo pusė, o taip pat filosofuojama apie pasiesekusią/nepasisekusią investiciją. Temos buvo labai įdomios, įvairios ir ne tik apie jūrinę akvariumininkystę.
 
 
 
 
|
Copyright © 2006 Vilniaus akvariumininkų klubas
|
|
 |
|
|
|
