|
Corydoras paleatus |
|
|
2007 05 12 |
Ramunė
Corydoras paleatus
Šiuo metu pasaulyje yra aprašytos 154 Corydoras rūšys, o neaprašytų – daug daugiau. Viena iš seniausiai akvariumuose laikomų yra Corydoras paleatus – dėmėtieji šamukai. Pirmą kartą į Europą šios žuvytės buvo atvežtos 1876 metais, o Rusijoje laikomos ir veisiamos net nuo 1904 metų (kadangi tuo metu Lietuva įėjo į Rusijos imperijos sudėti, tai visai galimas dalykas, kad koks nors turtingas bajoras ar pramonininkas, besidomintis akvariumais, atvežė jų ir į Lietuvą.)
Dėmėtųjų šamukų tėvynė – Pietų Amerika, La Plato upės baseinas. Jie renkasi smėlingas arba dumblinas seklumas (neretai sutinkami ir sekliuose ežeruose), kur minkštame grunte randa pakankamai maisto – įvairių kirminų ir vabzdžių lervų.
Išvaizda
Šamuko kūnas trumpas, beveik visiems lietuviams mielos cepelino formos – nugaros linija iškili, pilvo linija beveik tiesi. Kūnas padengtas daugybe kaulinių plokštelių, gulančių viena ant kitos ir suformuojančių savotišką šarvą. Nugarinis pelekas aukštas: patinėlių – užaštrintas ir ištemptas, patelių – trumpesnis ir užapvalintas. Pagrindinė kūno spalva pilka, ant šonų ir žiaunų dangtelių su metaliniu blizgesiu, nugara tamsesnė, pilvelis šviesus. Visas kūnas, įskaitant ir pelekus, padengtas netaisyklingos formos dėmėmis. Burna - apačioje papuošta dviem poromis trumpų ūsų, kuriais žuvytė aktyviai naudojasi ieškodama maisto drumstame vandenyje. Patelės būna daug didesnės už patinėlius(kartais net du kartus), jos gali užaugti iki 8 cm (patinėliai iki 4-5). Dėl didžiulio nuo ikrų išsipūtusio pilvo jos šiek tiek panašios į nuskendusį dirižablį. Akvariumuose galima rasti ir albinosinę C. paleatus formą – jų kūneliai rausvi, o akys raudonos. Laikymo sąlygos lygiai tokios pačios kaip ir įprastų.
Laikymo sąlygos
Dėmėtieji šamukai turbūt pačios atspariausios akvariumo žuvytės. Jie gali išgyventi nuo 2 laipsnių iki 35 laipsnių C, bet kokiame, net ir labai nešvariame vandenyje ir maitintis įvairiu maistu. Ypatingas kvėpavimo žarnynu metodas leidžia jiems išgyventi visiškai neaeruojamame vandenyje. Šamukai laikas nuo laiko pakyla į paviršių ir “praryja” mažą oro burbuliuką, iš kurio deguonis pasisavinamas storojoje žarnoje. Tačiau, kad ir kokie atsparūs ir plastiški jie bebūtų, geriau nebandykite jų gyvybingumo ekstremaliomis sąlygomis, o užtikrinkite jiems optimalias gyvenimo sąlygas.
Visi Corydoras šeimos atstovai yra būrinės žuvytės, laikant jų grupę, jie plaukioja visi kartu. Dėl tos priežasties nereikėtų jų laikyti po vieną, kam kankinti žuvytes vienatve? Jiems tinka 30-50 litrų ir didesni akvariumai su taikiais kaimynais. Gamtoje šios žuvys gyvena tokiame vandeny, kurio bendrasis kietumas yra artimas nuliui, o ph 6-6,5, tačiau akvariumuose jie prisitaiko prie pačių įvairiausių sąlygų. Optimali temperatūra 18-28 laipsnių C. Corydoras šeimos atstovai yra jautrūs sūriam vandeniui, todėl jų negalima laikyti akvariumuose su “pasūdytu” vandeniu, arba gydyti druska. Sūriame vandeny žuvys gulasi ant šono, sunkiai kvėpuoja ir jeigu neperkelsit jų į gėlą vandenį, tai netrukus šamukai žus.
Akvariume turėtų būti pakankamai augalų ir slėptuvių (geriausiai tinka medžio šakos, “kelmai”), nes nebūdami naktiniais gyventojais, jie mėgsta slėptis šešėlyje. Gruntui tinka upės smėlis arba 1-1,5 mm žvyras. Grunto storis turėtų būt apie 1,5 cm, kad šamukai galėtų laisvai knaisiotis ieškodami maisto. Aišku, kad jie drums vandenį, bet išeitis yra – pastatykite galingą filtrą ir nepamirškite dažnai jį plauti. Šamukams tinka įvairus gyvas arba šaldytas (uodo trūklio lervos, tubifeksas) arba sausas nusileidžiantis ant dugno maistas. Iš sausų maistų labiausiai tinka specialios tabletės, kurios lengvai skęsta, kitų žuvų yra mažiau ėdamos ir šamams lieka daugiau maisto, negu maitinant tradiciniais plaukiojančiais maistais. Visi Corydoras ėda maistą nuo dugno, maitinant žuvis tik plaukiojančiu maistu, greičiausiai jie liks alkani.
Veisimas
Dėmėtųjų šamukų naršinimas nėra sudėtingas, bet pasižymi originalumu. Nerštui reikia atskiro 20-70 litrų akvariumo, kuris turėtų būti žemas ir platus. Akvariume nereikia nei grunto nei augalų, užtenka tik kompresoriaus vandeniui aeruoti, o kempininį filtrą (geriausiai su aerliftu) galima įdėti jeigu paros bėgyje nerštas neprasidėtų. Į neršyklą patariama atskirti vieną patelę ir 2-3 patinėlius (“konkurencija skatina aktyvumą” (G.Klimaitis)). Tačiau aš naršinau vieną patelę ir vieną patinėlį ir jų nerštas buvo gana sėkmingas (kaip pirmam kartui) – pora sudėjo apie 50 ikrelių.
Kaip paruošti reproduktorius nerštui? Tai labai paprasta:
1.) Gerai maitinti. Tam tinka įvairus gyvas arba šaldytas maistas: tubifeksas, uodo trūklio lervos, dafnija, suaugusi artemija.
2.) 2-4 laipsniais sumažinti vandens temperatūrą (lyginant su jų gyvenamosios vietos temperatūra) ir dažnai šviežinti vandenį (aš keičiau kiekvieną arba kas antrą dieną po 50 procentų vandens). Literatūroje patariama vandenį šviežinti naktį, triukšmingai jį supilant, kad šamukams atrodytų, kad jau prasidėjo liūtys (gamtoje nerštas prasideda būtent po liūčių).
3.) Dar galima pastatyti akvariumą priešais langą, kad pirmieji saulės spinduliai paskatintų nerštą.
Nerštas vyksta ryte arba dieną ir trunka kelias valandas. Iš pradžių patinėliai vaikosi patelę, paskui patelė burna prirenka kurio nors patinėlio pienių ir tuo pat metu sudeda kelis ikrelius (dažniausiai 5-6) į “kišenėlę”, sudėtą iš pilvo pelekų. Nešdamasi ikrelius “kišenėje”, o pienius burnoje, patelė ima ieškoti tinkamos vietos. Radusi tinkamą vietą (dažniausiai ant akvariumo stiklo), patelė ją nuvalo ir kartu patepa pieniais bei priklijuoja ikrus. Paskui procedūra kartojasi. Toks unikalus neršimo būdas garantuoja, kad bus apvaisinta didžioji dauguma ikrelių. Per vieną kartą patelė gali išneršti iki 200 balkšvų ikrų. Praėjus dviems savaitėms po neršto patelės būna vėl pasiruošusios neršti.
Po neršto dėmėtieji nejaučia jokių tėviškų jausmų savo būsimiems palikuonims ir laiku jų neiškėlus iš akvariumo, gali labai skaniai ikrais papusryčiauti ar papietauti.
Mailius išsirita per 4-6 dienas (jeigu temperatūra akvariume 20-25 laipsniai C). Bėda ta, kad esant tokiam ilgam inkubaciniam periodui, ikrus puola grybelis, todėl patartina naudoti priešgrybelinius preparatus, pvz. SERA mycopur arba metileno mėlį(iki 5 mg/l). Yra dar viena galimybė – pakelti temperatūrą iki 27-28 laipsnių C. Esant tokiai temperatūrai ikrai subręs greičiau ir mailius išsiris per 3 dienas. Išsiritus mailiui, temperatūrą palaipsniui reikia sumažinti iki buvusios.
Dėmėtųjų šamukų mailius stambus, todėl parenkant maistą problemų neturėtų kilti. Juos galima šerti trintu sausu maistu skirtu suaugusioms žuvims arba sausu maistu mailiui, artemijos nauplijum, smulkiai pjaustytu tubifeksu ir uodo trūklio lervom (pjaustyti iki košės konsistencijos). Reguliariai keičiant vandenį ir gerai maitinant , šamukai greitai auga ir mėnesio laiko pasiekia 1 cm (ir daugiau) dydį. Lytiškai subręsta 8 mėnesių amžiaus. Gyvena 6-8, o kartais net 15 metų.
Corydoras paleatus yra puikios pradedančiųjų žuvys - jie akvariumo sanitarai, tikri akvariumininko padėjėjai. Labai smagu stebėti kaip, patekę į naują akvariumą, vorele tyrinėja aplinką arba visą dieną kaip šuniukai šniukštinėja pašaliais. Sėdėdami ant ploniausio lapelio, jie atrodo taip, tarsi sėdėtų ant tvirto storo rąsto.
Visiems, pasirinkusiems dėmėtuosius šamukus, linkiu džiugių akimirkų juos auginant.
Literatūra:
1. "The 8 Steps of Spawning Corys" by Robert Dwyer from The Informer, Green Water Aquarist Society of Chicagoland, March 2004 Aquarticles
2. "Starting with Corydoras" by Ian Fuller, http://www.scotcat.com
3. "Коридорасы – краски жизни" (Patterns of life), Др.Давид Сандс Practical Fish Keeping, 4/2005. www.tropica.ru
4. "Кто такие коридорасы" http://www.tropica.ru
5. "Крапчатые сомики" http://www.tropica.ru
Dėkoju Gintautui Viliui ir Gintarui Klimaičiui už nuorodas bei suteiktą informaciją
|
Copyright © 2006 Vilniaus akvariumininkų klubas
|
|
 |
|
|
|
